- blėsčioti
- blė́sčioti, -ioja, -iojo intr., blėsčióti, -iója, -iójo 1. blėsuoti, pliūpčioti: Ugnis jau blė́sčioja, tuoj ges Kp. 2. SD150 mirgėti, žybčioti: Pleštekė blėsčió[ja] lakiodama apie žvakę J. 3. akis vartyti: Vaikas akutėm tik blė́sčioja, klejoja – maniau tikrai, kad mirs Gs. Visa persimainius, tik akim blė́sčioja, net baisu Rdm.
Dictionary of the Lithuanian Language.